Vyras privalo mylėti savo tėvą, tačiau, jei nori būti laisvas, jis turi išmokti nesivadovauti vien savo tėvo lūkesčiais ir kritika.

Įsivaizduokite, kad jūsų tėvas mirė. Arba prisiminkite, kai tai įvyko. Ar dėl jo mirties jaučiate bent menkiausią palengvėjimą? Dabar, kai jis miręs, ar bent iš dalies nesidžiaugiate, kad nebereiks pateisinti jo lūkesčių ar klausytis kritikos?

Ką savo gyvenime būtumėte darę kitaip, jei nebūtų reikėję stengtis įtikti savo tėvui? Jei niekada nebūtumėte bandę jo įtikinti, kad esate kažko verti? Jei nebūtumėte nuolat jautę į jus nukreipto tėvo kritiško žvilgsnio?

Ateinančias tris dienas bent kartą per dieną užsiimkite tuo, ką įtakojami tėvo daryti vengėte ar sau uždraudėte. Tai gali padėti jums išsilaisvinti iš jo subtilių lūkesčių, kurie dabar galimai slypi jūsų polinkyje save kritikuoti. Ateinančias tris dienas bent kartą per dieną pasistenkite išsilaisvinti – net jei vis dar bijote, jaučiatės suvaržyti, nieko neverti ar vis dar jaučiate savo tėvo lūkesčių naštą.

Įrašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *